Namų šiltinimas

Kodėl reikalingas namų šiltinimas?

Vaikščiodami po kambarį, pajuntame kaip iš lauko traukia vėjas, kuris patenka į vidų pro nesandarius oro tarpus arba skyles(pavyzdžiui, rozetes ir pan.). Bet kuris bent kiek apie statybas nusimanantis gyventojas pasakytų, jog kaltas sienų šiltinimas. Aptarkime, kokias medžiagas pasirinkti šildymui ir kodėl tokia didelė dalis gyventojų šiais laikais turi iš naujo šildyti savo gyvenamuosius namus?

Grįžkime į 1992 metus, sunkiuosius laikus, kai pinigų stigo ir kiekvienas žmogus ieškojo kaip sutaupyti. Būtent šiuo laikotarpiu suteiktos paslaugos, tokios kaip sienų šiltinimas, stogo šiltinimas, fasadų šiltinimas pridaro problemų dabartiniu metu. Mat, tuo metu po Lietuvą važinėjo pagrinde Latvijos įmonių darbuotojai, kurių siūlomas sienų šiltinimas buvo neregėtai pigus. To priežastis paprasta, šiltinimui buvo naudojamas aminoplastas, kuris buvo gaminamas iš nebrangių medžiagų, kas sudarė galimybę siūlyti pigesnes šiltinimo paslaugas. Aminoplastas, tai medžiaga, kurios sudėtį sudaro karbamidinės dervos, rūgštys ir vanduo. Kai kurios įmonės, siekdamos išvengti specifinio kvapo, dar naudoja salietrą. Pagrindinė jos paskirtis – oro tarpų sienų šiltinimas, stogo šiltinimas. Norint, kad fasadų šiltinimas būtų kuo efektyvesnis, naudojama paprasta technika: iš sienos išimama plyta ir į tarp sienų esančius oro tarpus įpurškiama medžiaga, kuri sustingsta po 20-50 sekundžių. Būtent dėl pernelyg greito medžiagos sustingimo įmanoma apšildyti tik 60-80 procentų pastato sienų ir tai dar ne viskas. Pats aminoplastas yra ganėtinai nepatvari medžiaga, kuri sudūlėja po 2-3 metų. Taigi, daugelis gyventojų, kurie taupė pinigus 1992 metais, kad sienų šiltinimas ar stogo šiltinimas tiek brangiai nekainuotų, dabar turės mokėti papildomai už šiltinimo atnaujinimą. Kokias medžiagas rinktis dabar, kad nesusidurti su panašiomis problemomis ateityje ir vėl?

Šildymas Ekovata – vienas pigiausių ir efektyviausių šiuo metu šildymo būdų. Ši ekologiška bei efektyvi vata pasižymi savo termoizoliacijos bei garso izoliacijos savybėmis, todėl tiek sienų šiltinimas tiek fasadų šiltinimas naudojantis šia medžiaga ateityje problemų nepridarys. Be visų šių savybių, Ekovata pasižymi ir kita savybe – atsparumu ugniai, todėl idealiai tinka medinėms konstrukcijoms. Šiltinimas šia vata taikomas tiek gyvenamuosiuose tiek gamybiniuose pastatuose, kuriuose reikalingas fasadų, sienų, stogo šiltinimas. Praktikoje naudojant šią medžiagą nereikalingi antiseptikai, garo izoliacija ar apsauginės plėvelės. Kad ir kaip bebūtų, rekomenduotina pirkti statybines medžiagas ar samdyti darbuotojus darbams tik iš sertifikuotų įmonių, kadangi tik tokiu atveju galėsite „surasti galus“ jeigu atlikti darbai ateityje pasirodys esantys nekokybiški.

Kada žinoti, jog sienų šiltinimas  turi būti atnaujinamas? Nepakanka atsižvelgti tik į tai, jog pastate jau šalta, kadangi reikės nustatyti, kuriose vietose anksčiau atliktas šiltinimas buvo nekokybiškas. Dažniausiai tai atliekama paprastai: pastato skirtingose sienose išimama plyta ir patikrinama, kaip yra išsilaikiusi anksčiau dėta šiltinimo medžiaga. Jeigu paimtume anksčiau minėtą aminoplasto šildymo pavyzdį, tai rekomenduotina palaukti kol ši medžiaga sudūlės ir sukris vien dėl to, kad naujai dedama šiltinimo medžiaga, pavyzdžiui ekovata galėtų užimti visą oro tarpų tūrį. Kitu atveju, likusi aminoplasto medžiaga sudūlės jau po atlikto pakartotinio šiltinimo ir pastatas vis tiek bus apšildytas nekokybiška. Taip pat galite atsižvelgti ir į kitus šiltinimo būdus, pavyzdžiui, sienų šiltinimas termoputomis, t.y. kai sienose kasmet yra gręžiamos mažos skylutės siūlėse tarp plytų, kurių kampai nepažeidžiami. Tam tikrų medžiagų tirpalai paruošiami specialioje įrangoje ir suspausto oro pagalba, mišinys paverčiamas skystomis, baltomis putomis. Neretai geriau pasitarti su apie statybas nusimanančiu žmogumi, negu nepasidomėjus leisti pinigus.